Keturvėjininkai

1.

Keturvėjininkai
padarė Mikita Babkou 12B

2.

KETURVĖJININKAI
Keturvėjininkai - XX a. 3 dešimtmečio
Lietuvos rašytojų avangardistų grupė.
Keturvėjininkams priklausė iniciatorius
K. Binkis, S. Šemerys, J. Tysliava, A.
Rimvydis, T. Tilvytis, A. Šimėnas, J.
Žlabys, P. Tarulis, J. Švaistas, A. Gricius

3.

Avangardas Lietuvoje prasidėjo nuo Kazio
Kazys Binkis ir
keturvėjininkų
avangardas
Binkio, kuris kartu su Petru Taruliu (Juozu
Petrėnu) suorganizavo lietuvių avangardistų
būrėlį . Tai buvo atsakas į perdėm rimtą
literatūrą. Maištui buvo pasitelkti Iš
ekspresionizmo, futurizmo, | siurrealizmo ir
dadaizmo manifestai . Vėliau prisijungė ir
daugiau narių. Poetai gavo Keturių vėjų
sąjūdžio vardą po to, kai 1922 m. pradžioje
išleido reklaminį laikraštį | „Keturių vėjų
pranašas, o 1924 —- 1928 m. — keturis žurnalo
„Keturi vėjai“ numerius.

4.

Keturvėjininkų
veikla
1921 m. keturvėjininkai pradėjo skelbti kūrinius
periodinėje spaudoje.
1922 m. jie išleido leidinį „Keturių vėjų pranašas“ - tai
oficiali „Keturvėjininkų“sąjūdžio pradžia ir pirmasis
viešas grupės pasirodymas.
1924-1928 m. leido žurnalą „Keturi vėjai“

5.

KETURVĖJININKAI
Pasirodžius „Keturių vėjų pranašui“ buvo išvadinti
pamišėliais, todėl antrajame manifeste keturvėjininkai
drąsiai pabrėžė nebijantys būti smerkiami, netgi
atvirkščiai | džiaugiasi priešininkų puolami, nes tai
rodo pasirinkto kelio tikrumą

6.

1.Save laikė | moderniojo meno atstovais,
daugiausia rėmėsi futurizmo ir ekspresionizmo
Keturvėjininkų
kūryba
estetikos principais
2.Kritikavo tradicinius literatūros kanonus, tautinį
romantizmą, simbolistų bei estetų kūrybą
3.Piktinosi turtingąja miesčionija, išorine prabanga
4.Įvedė į lietuvių poeziją miesto temą, aukštino
techniką, | didmiesčių buities dinamiką | ir b
gyvenimo tempą.
5. Būdingas deromantizuotas, fiziologinis žmogaus
traktavimas, sentimentalumo neigimas
6.Daugiausia rėmėsi vokiečių ekspresionizmu, rusų
futurizmu
7.Radikaliai reformavo požiūrį į meną, grožį,
kūrybą, jos tikslus ir uždavinius, atskleidė naujų
literatūros galimybių.

7.

KETURVĖJININKAI
1.Daugiausia „energijos skyrė žodžio reformai:
siekė žodį, garsą išlaisvinti kaip savaiminę
estetinę vertybę, skelbėsi „žodžio darbininkais“
2.Kūrybai būdingas manieringumas, jie Mego
kalambūrą, ironiją, parodiją, groteską.
3.« Lyrinei tradicijai būdingą epitetą, gamtines
metaforas jie pakeitė ekspresyviu veiksmažodžių,
subjekto būsenos išsakymą — agitacija veikti
4.Pašiepiamas visuomenės snaudulys, apėmęs lietuvių
literatūrą
5. Šaipomasi iš simbolistų

8.

Išvada
Jie nebijo būti nuteisti, priešingai, džiaugiasi savo
priešininkų išpuoliais, nes tai rodo pasirinkto kelio
pasitikėjimą