Etikos problemos ir jų sprendimo būdai

1. Etikos problemos ir jų sprendimo būdai

Pristatymą parengė: Viktorija Baublytė

2.

Etika – tai mokslas, tiriantis moralę.
Moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios
normos ir principai

3. Etikos problemos sąvoka

Etikos problema – tai netinkamai padarytas
sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant
nusistovėjusias asmeninės ar profesinės etikos
normas.

4. Kiekvieną etikos problemą galima vertinti keliais požiūriais:

Asmeniniu
Profesiniu
Organizaciniu
Visuomeniniu

5. Etikos problemos grupuojamos taip:

Apgavystė
Korupcija
Piktnaudžiavimas
Interesų konfliktas
Seksualinis priekabiavimas

6.

Apgavystė – veiksmai ar žodžiai, kuriais
sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš
dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant
savanaudiškų tikslų.
Apgaulės formos: informacijos slėpimas ar
iškreipimas, melas,šmeižtas, agentų
provokatorių naudojimas, “fiktyvių įrodymų”
sukūrimas it t.t...

7.

Melas – plačiausiai paplitusi apgaulės forma.
Melas – tai sąmoningai pasakyta neteisybė.

8. Argumentai prieš melą:

Melu pažeidžiamas tiesos sakymo principas.
Nukenčia visos pusės ir jų tarpusavio santykiai.
Melu nuvertinama pati kalba kaip žmonių
bendravimo priemonė.

9.

“Garbingas melas” – kai melu sąmoningai ir
tikslingai siekiama naudos visuomenei.
“Baltasis melas” – įprastas kasdieniniame,
profesiniame, politiniame ir diplomatiniame
gyvenime. (Pvz: pasiųstas pagyrimo laiškas ką
tik atleistam darbuotojui).

10. Trys atvejai, kai apgaulė ir melas gali būti pateisintas

Kai tik taip galima išvengti didelės žalos;
Kai melas yra visiškai nežalingas ir
nereikšmingas;
Kai pareiga atskirų individų atžvilgiu reikalauja
ginti jų paslaptis.

11.

Tiesos sakymą riboja paslaptys.
Paslaptis – tai tam tikros žinios, kurių
atskleidimas ar praradimas gali pažeisti įvairius
atskiro piliečio, grupės, organizacijos, valstybės
interesus. Kiekvienoje valtybėje galioja paslaptis
reglamentuojantys įstatymai. (Lietuvoje galioja
1999.11.25 priimtas LR Valstybės ir tarnybos
paslapčių įstatymas [22]).

12.

Piktnaudžiavimas – netinkamas savo
tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant
objektyvius profesinius reikalavimus.

13.

Piktnaudžiavimas gali būti įvairus. Asmeninias ar
grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:
tarnybine padėtimi;
organizacijos turtu ir lėšomis;
organizacijos darbuotojais;
turimu pasitikėjimu.

14. Piktnaudžiavimo rūšys:

piktnaudžiavimas valdžia;
piktnaudžiavimas materialianiais ištekliais;
piktnaudžiavimas žmogiškaisiais ištekliais;
piktnaudžiavimas pasitikėjimu;
piktnaudžiavimas interneto tinklu.

15. Piktnaudžiavimas valdžia

Vdovas ir darbuotojas gali skirtingai
piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Vdovai gali
netinksmai naudoti turimą valdžią kontroliuodami
pavaldinius(juos aukštindami, parinkdami,
atleisdami).
Eilinis darbuotojas dažnai nemandagiai
bendrauja su besikreipiančiupiliečiu, verčia jį
laukti. Tai nulemia žinojimas, kad žmogus,
neturėdamas pasirinkimo, vistiek bus priverstas
tvarkyti savo reikalus per tą darbuotoją.

16. Piktnaudžiavimas materialiniais ištekliais

Gali būti dviejų tipų:
kai ištekliai naudojami netaupiai;
kai ištekliai naudojami ne pagal paskirtį.
Viena iš priemonių, galinčių užkirsti kelią šiam
piktnaudžiavimui yra teisingas darbo įvertinimas
materialine išraiška; darbuotojų sąmoningumo
ugdymas.

17. Piktnaudžiavimas žmogiškaisiais ištekliais

Ši problema dažniausiai iškyla privačiame
sektoriuje. Tai yra blogo administravimo ir
vadovavimo problema. Problema iškyla, kai
darbuotojams pavedamos atlikti su profesine
veikla nieko bendra neturinčios užduotys. Taip
pat piktnaudžiaujama darbuotojų laiku (dažnai
prašoma padirbėti po darbo valandų).
Realiausia priemonė įveikti šią problemą būtų
keisti ar tobulinti vadovavimo stilių.

18. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu

Ši problema susidaro dėl netinkamo tarnautojo
įvaizdžio (atrodymo) ar tokio įspūdžio
susidarymo.
Netinkamo įvaizdžio susiformavimo pagrindas
yra tokių vertybių kaip sąžiningumo,
rūpestingumo, atsakomybės nepaisymas.

19. Piktnaudžiavimas interneto tinklu

Interneto tinklo naudojimas darbo vietose nėra
vienareikšmis: duodamas darbuotojams naujų
idėjų jis kartu sukuria ir netinkamo naudojimosi
juo galimybes (pvz: naudojimasis asmeniniais
tikslais ieškant finansinės, pramogų informacijos
ir kt.).
Šiai problemai kelią galėtų užkirsti naudojimosi
interneto tinklu reglamentaimas ir darbuotojų
sąmoningumo ugdymas.

20.

Interesų konfliktas – situacija, kai gali susidurti
privatūs darbuotojo ar jo artimųjų ir visuomenės
interesai, kuriems jis turi atstovauti, eidamas
savo tarnybą.
Interesų konfliktas apima ir kitą problemą –
nepotizmą.
Nepotizmas – tai tarnybinės padėties
naudojimas giminių naudai.

21.

Norint išvengti šio konflikto, reikalaujama iš anksto
deklaruoti esamus interesus.
Turi būti deklaruojama:
asmens ir jo sutuoktinio , piniginės lėšos, vertybiniai
popieriai, turtiniai įsipareigojimai, pajamų ir mokesčių
duomenys;
įmonės pavadinimas jei tarnautojas ar vienas sutuoktinių
yra jos savininkas;
ne iš giminių gautos dovanos, kurių vertė viršija 1 MGL;
paslaugos, kurių vertė viršija 5 MGL;
pareigos ir ryšiai su įmonėmis ar tarptautinėmis
organizacijomis;
artimieji giminaičia, šeimos nariai, kiti asmenys, dėl
kurių, jų manymu, gali kilti interesų konfliktas, nurodant
pagrindus.

22.

Norint užkirsti kelią šiam konfliktui ,
reikalaujama kasmet deklaruoti pajamas,
potencialius ir tikrus interesus. Lietuvoje galioja
1994.12.22 priimtas gyventojų turto ir pajamų
deklaravimo įstatymas [19].

23.

Seksualinis priekabiavimas – netinkamais
žodžiais ar veiksmais išreikštas seksualinio
pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja
tarnybiniai santykiai.
Seksualinio priekabiavimo būdai: seksualinės
užuominos, prisilietimai, žvilgsniai, laiškai,
skambučiai, atviros atakos ir bandymai
išprievartauti.
Šios problemos padėtų išvengti darbdavių
švietimas apie seksualinę prievartą,
diskriminaciją.

24.

Korupcija
Korupcijos problema labai plati, tad pirma
vertėtų aptarti mažesnius etikos pažeidimus,
tokius kaip dovanos ir kyšiai.
Dovana – padėkos reiškimas materialine forma
už atliktas paslaugas, veiskmus ar sprendimus,
kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas.
Bandymas papirkti autoritetą atlikti jam pagal
tarnybines pareigas netinkamą veiklą arba
neatlikti teisėtai priklausančios veiklos
vadinamas kišininkavimu ar papirkinėjimu.

25. Individuali korupcija

Yra dvi korupciją tiriančios pozicijos:
Tradicinė, teigianti, kad naudojimasis turima
valdžia ir pasitikėjimu yra amoralus;
Revizionistinė tradicija, korupcijoje įžiūrinti
nukrypimą nuo įprastų ir priimtinų elgesio normų.

26.

Korupcija – tai veiksmai, atlikti naudojantis
turima valdžia, kuriais pažeidžiamos teisės
normos, visuomenės interesai bei priimtos
moralės normos ir kuriais siekiama asmeninės
ar grupinės naudos.
Vienas iš reliausių būdų sumažinti korupciją yra
asmeninės atsakomybės nustatymas, dažnesnis
auditas, kontrolė.

27.

Korupciją sąlygojantys veiksniai:
urabnizacija ir piliečių išsilavinimas;
rinkėjų aktyvumas ir partinė konkurencija;
politinės sistemos pobūdis;
biurokratijos dydis ir potencialus papirkinėjimas [17].

28.

Sisteminė korupcija – reguliari ir
institucionalizuota korupcija. Sisteminė korupcija
atsiranda, kai administracinė sistema pakeičia
organizacijos tikslus, verčia dalyvius vadovautis
nepriimtinais principais ir baudžia už
pasipriešinimą.

29.

Sisteminės korupcijos bruožai:
Organizacijos pripažįsta etikos kodeksą, bet jis dažnai
pažeidinėjamas;
Nusistovėjusi vidaus praktika skatina, kursto ir slepia
etikos kodekso pažeidimus;
Nepažeidžiantys etikos kodekso baudžiami: jais
nepasitikima nei organizacijoje, nei už jos ribų;
Pažeidėjai baudžiami simboliškai arba net
apdovanojami. Kaltintojai persekiojami, su jais šiurkščiai
elgiamasi;
Įbauginti ir terorizuojami asmenys nekelia problemų į
viešumą;
Drąsiems problemų kėlėjams gresia organizacijos
kerštas ir kt.

30. Korupcijos įtakos aspektai:

Įamžina uždarą politiką, užkerta kelią pokyčiams tiek
politinėse institucijose, tiek bendrai politiniame
gyvenime.
Ji dažnai sąlygoja smurtą.
Didina socialinį ekonominį susiskaldymą, prisideda prie
įtampos kūrimo visuomenėje,trukdo visuomenei
susitelkti.
Blokuoja administracinę reformą, atsiranda delsimų.
Atitraukia visuomenės išteklius ir taip prisideda prie
pavienių asmenų praturtėjimo, didesnio visiomenės
skurdinimo.
Demoralizuoja visuomenę ir kt.

31.

Yra du būdai užkertantys kelią potencialioms
problemoms:
etinis švietimas;
etikos kodeksai.
Problemos analizės žingsniai:
Apžvelgti faktus.
Identifikuoti susiduriančias jėgas, jų
atsakomybę.
Nustatyti susiduriančių jėgų motyvus ir tikslus.
Išsiaiškinti problemos atsiradimo priežastis.
Apibrėžti esamą problemą.

32.

Naudota literatūra:
Jolanta Palidauskaitė “Viešojo administravimo etika” ,
Kaunas 2001.