Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos

1.

Civilinė teisė. Specialioji dalis
Bendrosios sutarčių teisės
nuostatos

2. Sandoriai

• Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais
siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti
civilines teises ir pareigas.
– LR CK 1.63 straipsnis.

3. Požymiai

1) veiksmai, nukreipti į visiškai apibrėžtų teisinių
pasekmių sukūrimą;
2) valios išreiškimas yra šalių susitarimas;
3) šalių valia išreiškiama tam tikra forma (žodine,
rašytine, notarine);
4) šalių valia išreiškiama įstatymo nustatyta tvarka;
5) šalių susitarimu nustatomos, keičiamos ir
nutraukiamos jų teisės ir pareigos.

4. Sandoriai

• S: įvykis
– Į. vyksta be žmonių valios (mirtis)
• S: juridiniai poelgiai
– J.p. – teisėtos veikos, kurių pagrindu atsiranda teisiniai
padariniai, nors jų specialiai nesiekia. J.p. gali atlikti ir
neveiksnūs asmenys. (žmogus pasigamina daiktą –
įgyja nuosavybės teisę).
• S: teisės pažeidimas
– Neteisėti veiksmai. Jų pagrindu irgi gali atsirasti civ.
teisės ir pareigos (nusikaltimu padaryta žala turi būti
atlyginama). Šiuo atveju c. teisės ir pareigos kyla iš
deliktų.

5. Sutarties samprata

• Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų
susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti
civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli
asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar
asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar
susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o
pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
– LR CK 6.154 straipsnis

6.

• Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis.
Tik vienašaliai sandoriai nelaikytini sutartimi.
– Tetamentas.
• Sutartims taikomos CK normos,
reguliuojančios dvišalius ir daugiašalius
sandorius.
• Kiekviena sutartis yra sandoris, bet ne
kiekvienas sandoris yra sutartis.

7. Sutarčių rūšys

• Vienašalės
– Viena šalis turi tik teises, kita – tik pareigas
• Paskola, dovanojimas
• Dvišalės
– Šalis sieja priešpriešiniai reikalavimai
• Vienašales ir dvišales reikia skirti nuo sandorių, nes sandoriai
skirstomi į vienašalis ir dvišalius ne pagal tarpusavio teisių ir
pareigų pobūdį, bet pagal tai, kelių šalių valia yra išreikšta
sudarant sandorį.
• Šalies sąvoka nesutampa su dalyvio sąvoka

8. Sutarčių rūšys

• Atlygintinės
– Kai viena šalis patenkina kitos šalies priešpriešinius
turtinio pobūdžio reikalavimus
• Pinigais, daiktais, paslaugomis etc.
• Neatlygintinės
– Kai viena šalis nepatenkina kitos šalies
priešpriešinius turtinio pobūdžio reikalavimus
• Dovanojimas

9. Sutarčių rūšys

• Konsensualinės
• Realinės

10. Sutarčių rūšys

• Konsensualinės
– Teisės ir pareigos atsiranda nuo šalių susitarimo momento
– Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu
nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų
esminių jo punktų ir įstatymo nustatyta forma reiškia
suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti pakanka tiktai
šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos
formos. Tokių sandorių yra dauguma. Nuo šalių suderintos
valios pareiškimo momento sandoris laikomas sudarytu.

11. Sutarčių rūšys

• Realinės
– Teisės ir pareigos atsiranda nuo tam tikrų veiksmų
atlikimo
– Realiniu vadiname sandorį, kuris sudaromas, kai
viena šalis perduoda kitai šaliai daiktą ir įstatymo
nustatyta forma patvirtinta šalims savo suderintą
valią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių
suderintos valios išreiškimo, o reikalinga perduoti
daiktą
• Daiktų perdavimo, prisijungimo prie elektros tinklų

12. Sutarčių rūšys

• Šalys negali susitarimu transformuoti sutarčių
iš k. į r.
• Skirstymas būdingas tik dvišaliams
sandoriams. Šis skirstymo kriterijus nulemia
momentą, nuo korio sandoris laikomas
sudarytu.

13. Sutarčių rūšys

Fiduciariniai sandoriai
– Šiai grupei priskiriami sandoriai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio pasitikėjimo
reikšmę, kai sandoris sudaromas.
Fiduciariniu (pasitikėjimo) vadiname sandorį, kurio dalyvių vidiniai ir išoriniai
santykiai turi sutapti. Šių sandorių esmė remiasi jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimu.
Tai būdinga tiems tarp dviejų šalių sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama,
tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui, sudaryti, pakeisti, nutraukti kito šio
sandorio dalyvio teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis (pavedimo sutartis).
Tokiu būdu tarp sandorio dalyvių atsiranda vidiniai teisiniai santykiai ir vieno šio
sandorio dalyvio su trečiaisiais asmenimis išoriniai santykiai. Vienu iš tokių
sandorių, kuriuo siekiama, vienam sandorio dalyviui tarpininkaujant, sudaryti
teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis, yra pavedimo sutartis.
Šiais atvejais tretieji asmenys žino, kad įgaliotinis veikia ne savo, o įgaliotojo vardu,
todėl, prieš sudarydami sandorį, patikrina įgaliotinio įgaliojimus.

14. Sutarčių rūšys

• Pagrindinės
• Papildomos
– Laidavimas, įkeitimas etc.

15. Sutarties forma

• Sudaromos:
– žodžiu
– raštu (paprasta arba notarine forma)
– konkliudentiniais veiksmais.
• Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios
formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio
matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai
veiksmai).

16. Sutarties forma

• Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi:
• 1) fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė
kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo
metu;
• 2) juridinių asmenų steigimo sandoriai;
• 3) prekių pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartys;
• 4) draudimo sutartys;
• 5) arbitražiniai susitarimai;
• 6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui
sutartys;
• 7) preliminarinės sutartys;
• 8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;
• 9) taikos sutartys;
• 10) kiti sandoriai, kuriems LR CK ar kiti įstatymai nustato privalomą
paprastą rašytinę formą.

17. Sutarties forma

• Rašytinės formos sandoriai sudaromi:
• surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių,
arba
• šalims apsikeičiant atskirais dokumentais.
– Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti
dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar
kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra
užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
– JAV sutarčių sudarymas (notariato sistemos)

18. Sutarties forma

• Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų
rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam
tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento
antspaudavimas,
specialios
formos
dokumento surašymas ir t. t.) bei numatyti
tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo
teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų
nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu
šalių susitarimu nenustatyta ko kita.
– Antspaudo naudojimo problematika

19. Sutarties forma

• Notarine forma turi būti sudaromi:
• 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą
perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo
daikto suvaržymo sandoriai;
• 2)
vedybų
sutartys
(ikivedybinė
ir
povedybinė);
• 3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato
privalomą notarinę formą.

20. Sutarties forma

• Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių
susitarimas nenustato rašytinės formos, gali
būti sudaromi žodžiu.
• Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai
gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai
neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai.

21. Sutarties forma

• Kitokios, negu įstatymo leidžiama, formos sandorių
sudarymas
• Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu,
taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės
formos ar notarinės formos.
• Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems
sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.

22. Sandorio forma

• Sandorio
negaliojimas
dėl
įstatymų
reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo
• Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas
sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks
negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.
• Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės
formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla
ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo
fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti,
o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais
sandorį daro negaliojantį.

23. Sandorio forma

Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių
teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų
parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro
negaliojantį.
– Šių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo principams, būtent kai:
• 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;
• 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti
ne dėl šalies kaltės;
• 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo
įmanoma sandorio įforminti raštu;
• 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas
svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus
prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

24. Sandorio forma

• Įstatymų reikalaujamos notarinės formos
nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
• Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė
sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas,
o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine
tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies
reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį
galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to
notarine tvarka įforminti nebereikia.

25. Sandorio forma

• Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad
nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos,
atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje
numatytos pasekmės.
– 1.80 straipsnio 2 d. Kai sandoris negalioja, viena jo
šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką
yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai
negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, –
atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai
nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

26. Teisinė sandorių registracija

• Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių
teisinę registraciją.
• Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai
įregistruotas.
• Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne
nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris
yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus
atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir
pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.
– Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio
fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš
trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Pvz.,
Vedybų sutartis

27.

Sutarčių teisės principai

28. Principai

Bendrieji civilinių teisinių santykių reguliavimo principai:
- subjektų lygiateisiškumo,
- nuosavybės neliečiamumo,
- sutarties laivės,
- teisinio apibrėžtumo;
- proporcingumo ir teisėtų lūkesčių;
- nesikišimo į privačius santykius,
- neleistinumo piktnaudžiauti teise;
- visokeriopos civilinių teisinių santykių teisminės gynybos
Taikytini sutarčių teisės institutui

29. Principai

Bendrieji teisės principai:
Teisingumo
Sąžiningumo
Protingumo
– Taikytini sutarčių teisės institutui

30. Sutarties laisvės principas

• Sutarties laisvės principo aspektai:
Laisvė sudaryti sutartį
Laisvė atsisakyti sudaryti sutartį
Laisvė nustatyti sutarties turinį
Laisvė sudaryti įstatyme nenumatytą sutartį
– Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. v.
AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011. Dėl šalių sudarytos
sutarties kvalifikavimo

31. Sutarties laisvės principas

• Absoliuti sutarčių laisvė negalima
• Sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyvios teisės
normos, bet ir visuomenės moralės bei
sąžiningumo principai.
• Valstybė gali kištis į sutartinius santykius tik
esant pakankamam pagrindui – silpnesnės
šalies interesas, viešoji tvarka, visuomenės
interesas, kreditoriaus interesas

32. Sutarties laisvės principas

• Laisvė sudaryti sutartį.
– Gali būti ribojama, pvz., monopolininkė negali atisakyti
sudaryti sutarties
• Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis
asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo
asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka
patvirtintas išimtis.
– 6.161 straipsnis.

33. Sutarties laisvės principas

• Laisvė nustatyti sutarties turinį.
• Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo
nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei
pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas
sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
• Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra,
išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties
sąlygas nustato imperatyviosios teisės
normos.

34. Sutarties privalomumo principas

• Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo
galią (Pacta sunt servanda).
– 6.189 straipsnis
• Taikoma kartu su Rebus sic stantibus (esminis aplinkybių
sudarius sutartį pasikeitimas pateisina jos nevykdymą).
– Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo
ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas
(nesikreipiant į teismą). Pvz., rentos sutartis.
– Force majeure aplinkybės

35. Konsensualizmo principas

• Sutarties esmė – šalių susitarimas, jų valia.
– Priešinga formalizmui, kur prioritetas teikiamas ne šalių
valiai, o tos valios išorinei formai (dokuento surašymui;
notarinei formai).
• Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį,
pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių
ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto
aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai
sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai
tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims
protingi asmenys.
– 6.193 straipsnis

36. Silpnosios šalies gynimo sutartiniuose santykiuose principas

• Principas taikomas, nes sutarčių šalys labai
skirtingos (skirtingo profesinio statuso,
materialinės padėties etc.)
– Bankas ir indėlininkas
– Vien tik šalių nelygiavertė padėtis nėra pagrindas
pripažinti sutartį negaliojančia. Reikia įrodyti, kad
stipresnioji šalis pasinaudojo silpnesnės šalies
padėtimi.

37. Bendradarbiavimo principas

• Dėl šalių bendradarbiavimo vykdant prievolę
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“; bylos Nr. 3K-73/2006.
• Kasacinis teismas konstatavo, kad šalys, sudarydamos sutartį ir
nustatydamos paslaugos įkainį, tarpusavyje nesuderino savo valios dėl visų
sutarties sąlygų, tai sudarė galimybę paslaugos įkainį vertinti skirtingai.
Tinkamą, sąžiningą šalių prievolių vykdymą užtikrina bendradarbiavimo
principo laikymasis (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad
vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

38. Bendradarbiavimo principas

• Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek
kreditorius, padėdami vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti
pareigas, informuoti vienas kitą apie papildomas, sutartyje aiškiai
neišreikštas, sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu. Kasacinis teismas
pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje šalių bendradarbiavimo principas
reikšmingas vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga
prievolei vykdyti, iš sutarties sąlygų kilusiems neaiškumams pašalinti, ar
nebuvo pažeista šalių turtinių interesų pusiausvyra ir ar viena šalis iš šio
sandorio negavo nepagrįstos naudos. Tiek ieškovas, tiek atsakovas
pakankamai nebendradarbiavo, nesikeitė informacija, reikšminga prievolei
vykdyti. Kolegija konstatavo abiejų sutarties šalių kaltę dėl neapdairumo ir
nesąžiningumo vienas kito atžvilgiu, todėl nuostolius padalijo abiem
sutarties šalims (CK 6.259 straipsnio 1 dalis)

39.

SUTARČIŲ SUDARYMO TVARKA

40. Sutarčių sudarymas

• Sutartis laikoma sudaryta tada, kada šalys
(tam tikrais atvejais -reikalaujama forma)
tarpusavyje susitarė dėl visų esminių
punktų.

41. Sutarčių sudarymas

• Sutartyje dalyvauja mažiausiai dvi šalys.
• Sutarties sudarymo procese skiriamos dvi stadijos:
• vienos šalies pasiūlymas kitai šaliai sudaryti sutartį
(oferta);
• kitos šalies to pasiūlymo priėmimas (akceptas).
• Asmuo, kuris pateikia pasiūlymą, vadinamas
oferentu, o asmuo, kuris pasiūlymą priima, akceptantu

42. Sutarčių sudarymas

• Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis
pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti
sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.
• Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba
nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta).
• Paprastai pasiūlymas sudaryti sutartį asmenų grupei
neapibrėžtas ir jeigu jame nenurodomos visos esminės
sąlygos, tai laikomas ne oferta, o kvietimu pareikšti ofertą.

43. Sutarčių sudarymas

• Pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas pripažįstamas
akceptu tiktai tada, jeigu sutinkama su visomis
pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.
• Akceptanto sutikimas sudaryti sutartį kitokiomis,
negu buvo pasiūlyta, sąlygomis (pavyzdžiui, keičiant
kainą, terminą), laikomas atsisakymu nuo pasiūlymo
ir kartu nauju pasiūlymu sudaryti sutartį.
• Pasikeitus asmenų padėčiai, taikomos atitinkamos
ofertą ir akceptą reguliuojančios normos.

44. Sutarčių sudarymas

• Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas.
• Ofertą, net ir neatšaukiamą, oferentas gali
panaikinti, jeigu pranešimą apie jos
panaikinimą adresatas gauna anksčiau negu
ofertą arba kartu su ja.

45. Sutarčių sudarymas

• Kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu
pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna
prieš išsiųsdamas akceptą.
• Oferta negali būti atšaukta, jeigu :
• ofertoje nurodant tam tikrą terminą jai akceptuoti ar
kitokiu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama;
• akceptantas turėjo protingą pagrindą manyti, kad
oferta yra neatšaukiama ir, remdamasis ja,
atitinkamai veikė.

46. Sutarčių sudarymas

• Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją
akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą
terminą negauna atsakymo.

47. Sutarčių sudarymas

• Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo
pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas
arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu.
• Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį
gauna oferentas.
• Jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant
apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais)
arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių
santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines
pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių
veiksmų atlikimo.

48. Sutarčių sudarymas

• Oferta turi būti akceptuojama per oferento
nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, – per
protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias
aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio
priemonių galimybes.
• Žodinė oferta turi būti akceptuojama
nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias
aplinkybes nedarytina kitokia išvada.

49. Sutarčių sudarymas

• Akceptas netenka galios, jeigu pranešimą apie
jo atšaukimą oferentas gauna anksčiau arba
tuo pačiu momentu, kai akceptas įsigalioja.

50.

• Dėl sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir
taikymo
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011
m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje likviduojama uždaroji akcinė
bendrovė ,,Tradicija“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,LNTV“, V. P., byla Nr. 3K3-353/2011
• Teisiškai negalimas sutarties sudarymo fakto pripažinimas, kartu
konstatuojant, kad apie sutarties sudarymą žinojo tik viena iš jos šalių.
<...> Susitarimas gali būti pasiekiamas tik sąmoningais, valingais veiksmais
derinant abiejų šalių pozicijas ir gali būti laikomas pasiektu tik tada, kai abi
šalys įsitikinę, jog kita šalis jį suvokė ir įsipareigojo jo laikytis. Jei viena šalis
nežino kitos šalies pozicijos dėl jos pasiūlytų sąlygų priimtinumo,
konstatuoti susitarimą kaip aiškiai išreikštą šalių valios suderinimą nėra
pagrindo.

51.

• Ieškovo vadovui pateikus atsakovui alternatyvią ofertą - du
sutarčių projektus - atsakovas turėjo dvi galimybes: akceptuoti
vieną iš ofertos variantų arba atmesti abu alternatyvius
ofertos variantus. Akceptantas neturėjo teisinės galimybės
akceptuoti abu ofertos variantus, nes tokiu atveju nebūtų
aiškiai išreikšta valia, kurio varianto sąlygas jis įsipareigoja
vykdyti. Atsakovo grąžinimas ieškovui pasirašyto vieno
sutarties varianto, o kito negrąžindamas, vertintinas kaip savo
valios sutikti būtent su šio varianto sąlygomis išreiškimas. Taip
atsakovas įvykdė CK 6.173 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus
reikalavimus akceptui. Vieno iš alternatyvių ofertos variantų
akceptavimu atsakovas tuo pat metu atmetė kitą alternatyvųjį
ofertos variantą.

52.

• Konstatavę, kad egzistuoja pasirašyti du skirtingi sutarties
variantai, bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kuris variantas
laikytinas galiojančia sutartimi, didžiausią reikšmę suteikė
faktui, kad šis variantas buvo pateiktas statybą kreditavusiam
bankui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankas nėra
ginčo statybos rangos sutarties šalis. Dėl to, sprendžiant, kuris
ginčo sutarties teksto variantas laikytinas šalių sudaryta
sutartimi, teisiškai reikšmingesnis yra sudaromos sutarties
varianto pateikimas ne tretiesiems asmenims, o šį variantą
pasiūliusiai sandorio šaliai, prieš tai jį pasirašius, taip
akceptuojant vieną iš ofertos variantų. <...> Oferentas negavo
akcepto dėl ofertos sudaryti sutartį už didesnę kainą, todėl
neatsirado pagrindo reikalauti tokią kainą mokėti.

53. Sutarčių sudarymas

• Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas
gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.
• Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar
verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko
kita.
• Jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji
nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų,
arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis
laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba
savo susitarimo atitinkamai neįformina.

54.

• Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam
tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to
momento, kai šalių susitarimas pareikštas
įstatymų reikalaujama forma.
• Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas
turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta
nuo atitinkamo turto perdavimo.

55. Sutarčių sudarymas

• Sutartys sudaromos:
– Abipusių derybų būdu
– Prisijungimo būdu

56. Sutarčių sudarymas

• Sudarant tarpusavio susitarimo sutartį, sutarties
sąlygas nustato visos joje dalyvaujančios šalys.
• Sudarant prisijungimo sutartį, sutarties sąlygas
nustato tik viena iš jos šalių. Kita šalis negali tų sąlygų
papildyti ar pakeisti, o sudarydama sutartį gali tik
sutikti su kitos šalies numatytomis sąlygomis,
prisijungdama prie jų (pvz., pervežimo sutartis, kurią
sudaro geležinkeliai su klientu).

57. Sutarčių sudarymas

• Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias
bendram nevienkartiniam naudojimui iš
anksto parengia viena šalis nederindama jų su
kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi
taikomos sudaromose sutartyse.
• Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai
šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta
tinkama galimybė su tomis sąlygomis
susipažinti.

58. Sutarčių sudarymas

• Jeigu sutarties standartinės sąlygos
prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė
teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai
šalių aptartoms sąlygoms.

59.

SUTARČIŲ VYKDYMAS

60. SUTARČŲ VYKDYMAS

• Įvykdymas yra atlikimas tų veiksmų, kurie
išplaukia iš kilusių pareigų turinio.
• Kaip prievolės įvykdymo dalyką suprantame tam
tikras materialines ir dvasines gėrybes (daiktus,
pinigus, intelektualinės kūrybos rezultatus, iš-reikštus
objektine forma, ir t.t.), kurias prievolė nustato
sukurti arba perduoti, veiksmus, kuriuos vienas
prievolės dalyvis privalo atlikti kito naudai.
• Prievolės įvykdymo dalyko ypatumai priklauso nuo
konkrečios prievolės ypatumų.

61. SUTARČŲ VYKDYMAS. Sutarties vykdymo principai

• Sutarties vykdymo principai
• Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.
• Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir
kooperuotis.
• Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai
būdu.
• Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus
veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti,
tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis
tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

62. SUTARČŲ VYKDYMAS

• Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,
tinkamai bei nustatytais terminais pagal
įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių
nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo
kriterijais.
– 6.38 straipsnis.
Tai reiškia, kad šalies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti
sutarties sąlygas pagal subjektą, būdą, vietą, terminus etc. Jei
šios sąlygos nėra aptartos, sutartis turi būti vykdoma laikantis
bendrųjų teisės principų.

63. SUTARČŲ VYKDYMAS Sutarties įvykdymo dalykas

• Sutarties įvykdymo dalykas
• Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia,
kad prievolės dalykas turi atitikti kokybės
reikalavimus, kurie nustatyti sutarties
arba teisės aktų arba teisės principų.
• Galima susitarti dėl nekokybiško dalyko.

64. SUTARČŲ VYKDYMAS. Sutarties įvykdymo dalykas

• Sutarties dalyko kokybė
• Jeigu sutarties dalyko kokybė nei sutartyje, nei
įstatymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti
protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę,
atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
– 6.197 straipsnis.

65. SUTARČŲ VYKDYMAS

• Dauguma prievolių sudaroma dėl vieno
kurio nors įvykdymo dalyko
–pavyzdžiui, gyvenamojo namo pirkimopardavimo sutartis, kapitalinės
statybos rangos sutartis dėl numatytų
objektų statybos, tiekimo sutartis dėl
produkcijos tiekimo.

66. SUTARČŲ VYKDYMAS

• Alternatyvinė prievolė
• Prievolė turi du ar daugiau dalykų, kuriuos turi teisę
pasirinkti vienas iš prievolės dalyvių. Jeigu pagal
prievolę skolininkas privalo atlikti vieną iš dviejų ar kelis
veiksmus (alternatyvinė prievolė), tai teisė pasirinkti
priklauso skolininkui, išskyrus tuos atvejus, kada kas kita
numatyta įstatyme ar sutartyje arba išplaukia iš
prievolės esmės (CK 6.26 str.)

67. SUTARČŲ VYKDYMAS

• Alternatyvinės prievolės gali būti nustatytos tarp
fizinių asmenų ir tarp ūkio subjektų. Alternatyvinės
prievolės vykdomos pagal bendras visoms prievolėms
taisykles. Tiktai vienu klausimu turi specifiką prievolės dalykas (veiksmas) yra du ar keli veiksmai, o
perduoti reikia vieną iš jų.
• Bendra taisyklė nustato, kad pasirenka skolininkas.
Tai dispozicinė norma, nes leidžia sutartyje ar
įstatyme numatyti kitaip.

68. SUTARČŲ VYKDYMAS

• Fakultatyvinė prievolė. (CK 6.29 str.)
• Alternatyvinės prievolės susijusios su keletu
veiksmų (dalykų), o fakultatyvinėse prievolėse
yra vienas veiksmas (dalykas), bet skolininkui
suteikta teisė jo nustatytą dalyką pakeisti kitu.
Šių prievolių rūšys nesutampa, nes
fakultatyvinėje prievolėje nėra pasirinkimo, o
tiktai teisė pakeisti prievolės įvykdymo dalyką.

69. SUTARČŲ VYKDYMAS. Kiekis

• Kiekis
• Gali būti išreikštas kiekio, svorio, tūrio ar kitais
matais arba pinigais.
• Paprastai susitarimas dėl kiekio yra esminė
sąlyga.

70. SUTARČŲ VYKDYMAS. Būdas

• Įvykdymo būdas
• Tokiu būdu, kaip sutarta arba numatyta teisės
aktuose.
• Be kreditoriaus negalima pakeisti ekvivalentu.
• Prievolės įvykdymo dalyko perdavimas iš karto
arba per kelis kartus dalimis. Jis tiesiogiai
priklauso nuo prievolės įvykdymo būdo

71. SUTARČŲ VYKDYMAS. Vieta

• Įvykdymo vieta
• Prievolės įvykdymo vieta yra ta vieta, kurioje
turi būti atlikti skolininko veiksmai (arba
susilaikoma nuo jų), sudarantys prievolės
turinį.
• Nurodoma: sutartyje, teisės aktu.
• Kartais – esminė sąlyga (pvz., pervežimo
sutartis, namo rangos sutartis)

72. SUTARČŲ VYKDYMAS. Vieta

• Jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, turi būti
įvykdyta:
• 1) prievolė perduoti pagal individualius požymius
apibūdintą daiktą – daikto buvimo vietoje prievolės
atsiradimo momentu;
• 2) prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą – daikto
buvimo vietoje;
• 3) prievolė perduoti pagal rūšies požymius
apibūdintą daiktą – skolininko gyvenamojoje ar
verslo vietoje;

73. SUTARČŲ VYKDYMAS. Vieta

• 4) piniginė prievolė – kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės
įvykdymo termino suėjimo momentu. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji ar
verslo vieta po prievolės atsiradimo pasikeitė ir dėl to skolininkas,
vykdydamas prievolę, turėjo papildomų išlaidų, kreditorius privalo
skolininkui šias išlaidas atlyginti. Kreditoriaus reikalavimu piniginė prievolė
gali būti įvykdyta ir kitoje valstybės, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji ar
verslo vieta mokėjimo metu, ar valstybės, kurioje buvo kreditoriaus
gyvenamoji vieta prievolės atsiradimo momentu, teritorijoje. Tačiau jeigu
toks kreditoriaus reikalavimas iš esmės pasunkintų skolininko padėtį,
skolininkas gali atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą ir įvykdyti
prievolę kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės atsiradimo
momentu;
• 5) visos kitos prievolės – skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje
prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu.
• 6.52 straipsnis

74. SUTARČŲ VYKDYMAS. Terminai

• Įvykdymo terminai
• Apibrėžta:
– Kalendorine data
– Įvykiu
– Pagal pareikalavimą
• Pradžia /pabaiga apibrėžta

75. SUTARČŲ VYKDYMAS. Terminai

• Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba
apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai
kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti,
o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti.
• Jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar
įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios
prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas
vienos iš šalių reikalavimu.

76. SUTARČŲ VYKDYMAS. Terminai

• Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas
privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią
kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal
įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo
terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi
būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti
prievolę.
– Įstatymo gali būti nustatytas ir kitoks laikas.
– 6. 480 str. išreikalavimui pagal sutartį, nenurodant termino, išnuomoto
turto nustato l mėnesį, o gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos - 3
mėnesius.

77. SUTARČŲ VYKDYMAS. Terminai

• Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš
terminą, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis
arba prievolės įvykdymas prieš terminą
neprieštarauja jos esmei.
– Paskolos sutartis tarp f.a.
– Paskola iš banko

78. SUTARČŲ VYKDYMAS. Bendradarbiavimas

• Šalių bendradarbiavimas
Šalys turi padėti viena kitai įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas.
• Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti
prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku
arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; 6.64 straipsnis
• Jeigu daiktas po jo perdavimo žuvo ar sugedo ne dėl pardavėjo kaltės,
pirkėjas privalo sumokėti kainą pardavėjui. Ši taisyklė taikoma ir tais
atvejais, kai pardavėjas negalėjo perduoti daikto pirkėjui dėl to, kad
pastarasis nepakankamai bendradarbiavo su pardavėju ir tokiu būdu
pažeidė sutartį. 6.320 straipsnis
• Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti asmens sveikatos priežiūros
paslaugų teikėjui informacijos ir pagalbos, kuri pagrįstai yra reikalinga
norinti įvykdyti sutartį. 6.731 straipsnis.

79. SUTARČŲ VYKDYMAS. Ekonomiškumas

• Įvykdymo ekonomiškumas
• Prievolės įvykdymo ekonomiškumas - tai jos įvykdymas
sunaudojant kuo mažiau lėšų, darbo jėgos. Šalys, ją
vykdydamos, turi pasirinkti tokį vykdymo būdą, kuris
ekonominiu atžvilgiu yra racionaliausias.
– Jeigu rangovas apie sąmatos viršijimą užsakovo neįspėja, tai jis privalo
atlikti darbą nereikalaudamas atlyginti sąmatą viršijančių išlaidų;
rangovas atsako už netinkamą užsakovo medžiagos panaudojimą.
• Kreditorius turi imtis visų priemonių nuostoliams mažinti.

80. SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas

• Sutarties vykdymo subjektas
• Paprastai vykdo sutarties šalis kitai sutarties šaliai.
• Gali:
– Ne pats skolininkas
– Ne pats kreditorius
– Per atstovą
– Į depozitą
Negali, jei turi asmeniškai arba neatitiktų CT principų ( pvz.,
nori pasinaudoti skola)

81. SUTARČŲ VYKDYMAS

Skolininkas įvykdyti prievolę kitam asmeniui gali
tiktai:
• 1) susitaręs su kreditoriumi;
• 2) kreditoriui nurodžius;
• 3) įstatymo numatytais atvejais.

82. SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas

• Kai kreditorius lieka skolininkui nežinomas iki
prievolės įvykdymo (vekseliai), prievolė
įvykdoma tiktai asmeniui pateikus įrodymus,
kurie liudija, jog jis yra kreditorius.
– Tokių įrodymų pateikimas vadinamas legitimacija
(dokumentai, liudijantys šią teisę arba įgaliojimą).

83. SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas

• Asmenų pasikeitimas prievolėje
– kai prievolėje pasikeičia kreditorius arba
skolininkas, kurie toliau toje prievolėje
nebedalyvauja.
• Pasikeitimas - dviejų formų:
• kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą (cesija)
• skolos perkėlimas

84. SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas

• Cesija
• Šios sutarties teisinė pasekmė - kreditoriaus reikalavimo perleidimas
trečiajam asmeniui.
• Pradinis kreditorius trečiajam asmeniui neatsako už tai, kad skolininkas
neįvykdo savo prievolės.
• Skolininko sutikimo sudarant sutartį nereikia.
• Apie kreditoriaus pasikeitimą prievolėje reikėtų skolininką informuoti.
• Teisių, kurios yra neatsiejamai susijusios su kreditoriaus asmeniu, perleisti.
– negalima perleisti reikalavimo išlaikyti, reikalavimo atlyginti žalą,
padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, reikalavimo
sumokėti alimentus ir kt.

85. SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas

• Skolos perkėlimas.
• Trečiasis asmuo pagal sutartį su kreditoriumi
gali perimti skolininko pareigas ir teises.
• Skolininko pasikeitimas galimas tik gavus
kreditoriaus sutikimą.
• Po skolos perkėlimo sutarties sudarymo
skolininkas nebedalyvauja prievolėje ir nėra
atsakingas kreditoriui už naujojo skolininko
įsipareigojimų neįvykdymą.

86. SUTARČŲ VYKDYMAS

• Prievolės vykdymas, kai kartu tai ir profesinė
veikla.

87. Sutarčių aiškinimas

SUTARČIŲ AIŠKINIMAS

88.

• Poreikis aiškinti atsiranda dėl ne visai aiškių
sutarties sąlygų, kai ginčijamos sąvokos, kai
tekstas neatitinka šalių ketinimų, kai nuostatos
prieštarauja viena kitai ir pan.

89. Sutarčių aiškinimas

• Metodai:
• Subjektyvusis
– Akcentuoja tikruosius šalių ketinimus
• Objektyvusis
– Akcentuoja gramatinę sutarties teksto išraišką
• Valios ir išraiškos santykis

90. Sutarčių aiškinimas

• LR CK:
• Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant
sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji
sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi
pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų
ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti
aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai
tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški
šalims protingi asmenys.
– 6.193 straipsnis

91. Sutarčių aiškinimas

• Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos
atsižvelgiant į:
– jų tarpusavio ryšį,
– sutarties esmę ir tikslą bei
– jos sudarymo aplinkybes.

92. Sutarčių aiškinimas

• Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors
jos sutartyje nenurodytos.
• Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes,
šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos
sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė.
• Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas
pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų
naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
• Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių
derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių
praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

93. Sutarčių aiškinimas

• Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų
ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat
teisinę galią, bet skirtingomis kalbomis
surašyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito,
tai
pirmenybė
suteikiama
pirmiausia
surašytam tekstui.

94. Sutarčių aiškinimas

• Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų,
reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties
spragas vienos iš šalių reikalavimu gali
pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas
sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias
teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą
ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir
teisingumo kriterijus.
– 6.195 straipsnis

95. Sutarčių aiškinimas

• LAT 1998 m. balandžio 15 d. nutartis c.b. Valstybinio socialinio
draudimo valdyba v UAB “Rina” Nr. 34-3-21/1998
“....sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas turi būti
aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją
valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą”.
• 2000 m. vasario 2 d. nutartis c.b. Ž. Stankevičius v
H.Chadakevičius Nr. 3K-7-23/2000
“Teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota
terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys
beįvardintų”

96. Sutarčių aiškinimas

• Civilinė byla Nr. 3K-3-383/2012
• Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos
sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius
sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų
tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo
aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį
po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas
aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad
aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių
atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5
straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

97. Sutarčių aiškinimas

• Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų
praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma
tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant
iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.).
Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra
įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis
aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties
teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai
susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie
esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties
šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant
sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti
sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio
bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą.

98. Sutarčių aiškinimas

• Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė,
kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties
sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai
reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB
„Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos
10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB
„Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad,
nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo,
neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių
aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina
atsižvelgti į jų visetą.

99. Sutarčių aiškinimas

• Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB
„Cetarium“, UAB „Ortofina“, R. G. K.; bylos Nr. 3K-3-17/2006,
skelbta: Teismų praktika 25, p. 71-89
• Kasacinis teismas pažymėjo, kad, esant ginčui dėl sutarties
turinio, jos sąlygų ar sąvokų reikšmės, sutartis turi būti
aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o
ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu
(subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas).

100. Sutarčių aiškinimas

• Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį,
sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties
sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas
aplinkybes.
• Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais
bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti
aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš
šalių atžvilgiu.
• Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą,
pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
• Kartu kasacinis teismas nurodė, kad sutarčių aiškinimo taisyklės neturi būti
suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties šalių ketinimų ir
tikslų.

101. Sutarčių aiškinimas

• Dėl sutarties aiškinimo
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje VĮ
„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ v. UAB „Garant“ ir
kt., bylos Nr. 3K-3-42/2009
• Pagal CK 6.193 straipsnio 3 dalį, jei abejojama dėl sąvokų,
šioms sąvokoms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos
sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Pažymėtina,
kad sutarties laisvės principas lemia ir tai, kad sutarties šalys
gali pačios nustatyti, kokią reikšmę jų sudarytoje sutartyje
turės atitinkamos sąvokos.

102. Sutarčių aiškinimas

• Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos
prieštarauja
nestandartinėms,
pirmenybė
teikiama
nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms.
CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai
abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas
pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį
prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
• 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-600

103. Sutarčių aiškinimas

• Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į
šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po
sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes”,
tą nustato ir CK 6.193 str. Be kita ko, pastarosios
sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su
sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu
ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių
aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos
galios šalims.
• LAT 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-1150

104. SUTARČiŲ pasibaigimas

SUTARČIŲ PASIBAIGIMAS

105. Sutarčių pabaiga

• Sutartinės prievolės pabaiga – kai subjektus
nustoja sieti teisės ir pareigos, atsiradusios iš
konkrečios prievolės.

106. Sutartinių prievolių pabaigos pagrindai:

• Prievolių pabaigos pagrindai:
• Prievolės, pasibaigiančios dėl juridinių faktų
arba jų sudėčių, priklausančių nuo šalių valios
– Šalių sutarimu
• Prievolės, pasibaigiančios dėl juridinių faktų
arba jų sudėčių, nepriklausančių nuo šalių
valios
– Force majeure

107. Prievolių pabaigos pagrindai:

Prievolių pabaigos pagrindai:
6.123 straipsnis. Prievolės pabaiga įvykdymu
6.124 straipsnis. Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui
6.125 straipsnis. Prievolės pabaiga šalių susitarimu
6.126 straipsnis. Prievolės pabaiga šalių sutapimu
6.127 straipsnis. Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti
6.128 straipsnis. Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus
juridinį asmenį
• 6.129 straipsnis. Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo
• 6.130 straipsnis. Prievolės pabaiga įskaitymu
• 6.141 straipsnis. Prievolės pabaiga novacija
– Sąrašas - nebaigtinis

108. Prievolės pabaiga įvykdymu

• Prievolės pabaiga įvykdymu
• Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma.
– Tinkamo įvykdymo kriterijus nustato įstatymai bei
sandoriai.
– Netinkamas prievolės įvykdymas gali būti prievolės
pabaigos pagrindas, bet tada gali atsirasti prievolė atlyginti
nuostolius, sumokėti netesybas, reikalauti prievolę įvykdyti
tinkamai.
• Vietoj skolos grąžinimo perdavė paveikslą.

109.

• Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj
reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies
įvykdymą.
• Kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga
įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta
netinkamai, tenka kreditoriui.
• Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu,
baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios
papildomos teisės ir pareigos.

110. Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui

• Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui
• Prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui, kuris
yra prievolės pabaigos sąlyga.
– Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam
pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga.
– Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo
atnaujinti.
– Nustato teisės aktai arba šalys susitarimu

111. Prievolės pabaiga šalių susitarimu

• Prievolės pabaiga šalių susitarimu
• Prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių
susitarimu.
– Toks susitarimas gali būti bet kokios formos, išskyrus
atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė,
privalo būti rašytinės ar notarinės formos.
– Sutartyje tokio pagrindo gali būti ir nenumatyta –
vadovaujamasi sutarties laisvės principu.
• Prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies
pareiškimu tik įstatymų ar sutarties numatytais
atvejais.
– Pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga

112. Prievolės pabaiga šalių sutapimu

Prievolės pabaiga šalių sutapimu
Prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa.
– Paveldėjimas, reorganizavimas
Kai sutapimas baigiasi, prievolė atsinaujina, jeigu nėra pasibaigusi kitais pagrindais.
Prievolės šalių sutapimas neturi įtakos trečiųjų asmenų teisėms.
Šalių sutapimu prievolė negali baigtis, jeigu reikalavimas ir skola susiję su skirtingu
ir vienas nuo kito atskirtu turtu.
Laidavimo atveju, kai kreditorius ir skolininkas sutampa, laidavimas pasibaigia.
Laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir skolininko pagal pagrindinę prievolę
sutapimas nėra pagrindas pagrindinei prievolei pasibaigti.
Kreditoriaus ir vieno iš skolininkų, turinčių solidariąją prievolę, ar skolininko ir vieno
iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, sutapimas yra pagrindas baigtis
tik atitinkamo skolininko ar kreditoriaus prievolės daliai.
Įkeitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir įkeisto turto
savininkas. Tačiau jeigu turtas iš kreditoriaus išreikalaujamas dėl priežasčių, už
kurias kreditorius neatsako, įkeitimas (hipoteka) atsinaujina.

113. Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti

Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti
Neįmanomumas;
Fizinis, juridinis
–
Nebegaminamos prekės/teisės aktu uždraudžiama gamyba
Visiškas, dalinis
Išankstinis, paskesnis
Prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas
neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol,
kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas. Jeigu
nebeįmanoma įvykdyti tik dalies prievolės, prievolė baigiasi, kai skolininkas įvykdo tą
prievolės dalį, kurią įvykdyti dar įmanoma. Šiuo atveju atveju dvišalės sutarties skolininkas
privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką buvo iš jos gavęs, ir netenka teisės reikalauti to, ko dar nėra
gavęs pagal sutartį.
Jeigu prievolės nebeįmanoma įvykdyti dėl neteisėtų valstybės ar savivaldybių institucijų aktų,
tai šalys gali reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Kai toks
aktas pripažintas negaliojančiu, prievolė atsinaujina, jeigu ko kita nenumato šalių sutartis arba
nelemia prievolės esmė, arba jeigu kreditorius dar nėra praradęs intereso.
–
1996 m. liepos 15 d. Nr. 840 Vyriausybės nutarimas. Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos
jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės

114.

• Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus
juridinį asmenį
• Kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti
įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu
yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.
• Kai kreditorius miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji turėjo būti
įvykdyta asmeniškai jam arba kitokiu būdu yra neatsiejamai
susijusi su kreditoriaus asmeniu.
• Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas)
likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus
atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

115. Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo

• Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo
• Prievolė baigiasi, kai kreditorius:
– atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba
– pareiškia, kad prievolė neegzistuoja,
• jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia
trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą.

116.

• Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti
pareikštas aiškiai ir neabejotinai.
– Įstatymas nenustato formos, todėl gali būti
išreikšta konkliudentiniais veiksmais, žodžiu, raštu.
• Jis gali būti:
– atlygintinis
– neatlygintinis

117.

• Atleidžiama nuo visos prievolės vykdymo, išskyrus
atvejus, kai kreditorius aiškiai nurodo, kad atleidžia
tik nuo prievolės dalies vykdymo.
• Preziumuojama, kad kreditorius atleidžia skolininką
nuo prievolės įvykdymo, jeigu kreditorius
savanoriškai grąžina skolininkui skolos dokumentą ir
nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad
skolos dokumentas buvo grąžintas skolininkui, kai šis
įvykdė prievolę.

118.

• Skolininkui adresuotas kreditoriaus pasiūlymas atleisti jį nuo
prievolės vykdymo už atlyginimą pripažįstamas priimtu, jeigu jį
gavęs skolininkas nedelsdamas neatmetė.
• Kai prievolė solidarioji, vieno iš skolininkų atleidimas nuo
prievolės įvykdymo kitus bendraskolius atleidžia tik nuo jo
dalies vykdymo. Vieno iš solidariąją reikalavimo teisę turinčių
kreditorių pareikštas skolininko atleidimas nuo prievolės
įvykdymo atleidžia skolininką tik nuo to kreditoriaus
reikalavimo dalies vykdymo.
• Kreditoriaus pareikštas įkeitimo (hipotekos) ar kitokio
prievolės įvykdymo užtikrinimo atsisakymas nėra pagrindas
pripažinti, kad kreditorius atleido skolininką nuo pagrindinės
prievolės vykdymo.

119. Prievolės pabaiga įskaitymu

• Prievolės pabaiga įskaitymu
• Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis
vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs
arba kurio terminas nenurodytas ar
apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
• Įskaitymas arba atsisakymas įskaityti neturi
įtakos sąžiningo trečiojo asmens įgytoms
teisėms.

120. Prievolės pabaiga įskaitymu

• Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu,
pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi
būti pranešta kitai šaliai. Kitos šalies pozicija
šiuo klausimu neturi reikšmės.
• Įskaitymas - vienašalis sandoris, kuriam
pakanka vienos prievolės šalies valios

121. Prievolės pabaiga įskaitymu

• Šalys, norinčios įskaityti savo prievoles, turi
konstatuoti (įvykdyti) šias pagrindines sąlygas:
1) kreditoriaus ir skolininko reikalavimai turi būti
priešpriešiniai, tai yra kreditorius turi būti skolininkas
skolininko atžvilgiu, o skolininkas kreditoriumi
kreditoriaus
atžvilgiu;
2) pagal kiekvieną reikalavimą turi būti suėjęs
terminas (arba reikalavimo terminas nenurodytas, ar
apibrėžtas pareikalavimo momentu).
• 3) priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai

122.

LAT civilinė byla Nr. 3K-3-699/2002 m.:
– „sąvoka "vienarūšiai reikalavimai" yra taikytina ne
prievolės rūšiai, o prievolės objektui. Todėl nėra jokių
kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš
skirtingų sutarčių, arba iš sutarties, iš vienos pusės, ir
nesutartinės prievolės, iš kitos".
– Negalima įskaityti, kai vienos šalies prievolės dalykas yra
pareiga, sumokėti pinigus, o kitos šalies – suteikti
paslaugas.
– Nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kilusių iš
skirtingų teisinių pagrindų. Tai reikštų, kad galima įskaityti
reikalavimus, kurie atsirado iš sutarčių arba iš sutarties, iš
vienos šalies, ir nesutartinės prievolės (pavyzdžiui,
prievolės atlyginti nuostolius) iš kitos.

123. Prievolės pabaiga įskaitymu

• Pagal CK 6.134 str. draudžiama įskaityti:
• reikalavimus, ginčijamus teisme. Įskaityti reikalavimų, kurie ginčijami
teisme, negalima, nes jie nėra aiškūs nei savo esme, nei apimtimi. Įskaityti
bus galima tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas, patvirtinantis
reikalavimą;
• reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga
išlaikyti iki gyvos galvos;
• reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;
• dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus
atlyginti žalą;
• reikalavimą valstybei (įsidėmėtina – valstybė turi teisę taikyti įskaitymą);
• kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo;
• įstatymų nustatytus kitokius reikalavimus.
– sąrašas nebaigtinis

124. Prievolės pabaiga novacija

• Prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo
susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują
prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar
skirtingą įvykdymo būdą (novacija).
• Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas
nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės
įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko
sutikimo.
• Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas
kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo
prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui.

125.

• Novacijos požymiai:
• vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę
prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu
ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą
• Pradinė ir nauja prievolė turi būti galiojančios
• Ankstesnės prievolės pabaiga
• Pabaiga visų papildomų prievolių, kuriomis buvo užtikrinta
ankstesnė prievolė
• Pradinio skolininko pakeitimas nauju
• Naujas kreditorius pakeičia ansktesnį, o skolininkas
atleidžiamas nuo prievolės ansktesniam

126.

• Novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi
būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta.
• Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė
prievolė.
• Draudžiama taikyti novaciją prievolėms atlyginti žalą,
padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės
atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniu
susijusioms prievolėms.

127.

• Veiksmai, kurie nelaikomi novacija
• Prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar
sutrumpinimas, dokumento apie prievolės
buvimą išdavimas ar šio dokumento
pakeitimas, taip pat kitoks papildomas
prievolės modifikavimas nelaikomas novacija.

128. Sutarčių pabaiga

Sutarčių pabaiga:
Įstatymų nustatytu atveju šalies pareiškimu.
Šalių sutarimu
Nutraukia viena šalis, jei kita nevykdo ar netinkamai
vykdo sutartį ir tai yra esminis pažeidimas. Tokiu
atveju nutraukia be kreipimosi į teismą.
• Teismine tvarka kai kreipiasi viena iš šalių

129.

• Įstatymų nustatytu atveju.
• Pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę
sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalyti butą),
jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos
nariai. 6.599 straipsnis. Sutarties pakeitimas padalijant butą
• Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad
paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo
sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms
paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas,
norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties
nutraukimą gavimo iš kliento momento.
• Paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių
priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento
patirtus nuostolius. 6.721 straipsnis. Vienašalis paslaugų sutarties
nutraukimas

130.

• Šalių sutarimu
• Sutarty numatyta, kad gali vienašališkai
nutraukti. Teismo nereikia
• Šalys gali bet kada susitarti dėl sutarties
pakeitimo arba nutraukimo. Sutartyje nurodyti
nebūtina. Teismo nereikia
»Išimtys (vedybinės sutartis)

131.

• Nutraukia viena šalis, jei kita nevykdo ar netinkamai
vykdo sutartį ir tai yra esminis pažeidimas. Tokiu
atveju nutraukia be kreipimosi į teismą.
– Kita šalis gali kreiptis į teismą įrodyti, kad nėra esminis
pažeidimas

132.

6.217 straipsnis
2. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į
tai:
1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus,
kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;
2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės
reikšmės;
3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;
4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus
įvykdyta ateityje;
5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai
didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
3. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti
sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.

133.

• Kitais pagrindais sutartį galima nutraukti tik
teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies
ieškinį.

134.

• 6.219 straipsnis. Iš anksto numatomas sutarties neįvykdymas
• Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš
konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės.
• 6.220 straipsnis. Patvirtinimas apie tinkamą įvykdymą
• 1. Šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės
pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši
sutartį įvykdys tinkamai. Šalis gali sustabdyti savo sutartinių prievolių
vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys
tinkamai.
• 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto patvirtinimo šalis negauna per
protingą terminą, ji gali sutartį nutraukti.

135.

• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB
SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012.
• Dėl sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms
• Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 straipsnio 1
ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties
šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti
įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo
pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo
principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo
suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti
sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių
prievolių pusiausvyra.

136. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės

• Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties
vykdymo.
• Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti
atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties
neįvykdymo, bei netesybas.
• Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų
nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir
kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos
pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties
nutraukimo.

137.

• Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji
yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat
metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl
sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo
gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja
protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
• Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima
reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties
nutraukimo.

138. Sutarčių pakeitimas

• Pakeisti:
– Šalys susitarimu
– Teismo sprendimu: Iš esmės pažeidė sutartį
– Sutartyje numatytais atvejais
– Įstatyme nustatytais atvejais

139.

• Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti
tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį
ar per trisdešimt dienų iš jos negautas
atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu
sutartis ar įstatymai nenustato kitokios
sutarties pakeitimo tvarkos.

140.

• Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu
sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga
nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (Esminė
šalių nelygybė).
• Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai,
jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo
jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų
poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi,
veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat
atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.

141.

• Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos aukščiau
numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi
teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai
pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo
ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.
• Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies,
gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu
ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą
teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė.
– Galima be teismo, iš anksto įspėjus kitą šalį

142. Sutarčių pakeitimas

• Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai
šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į šią nustatytą
tvarką.
– Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios
iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba
iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja
gaunamas įvykdymas, jeigu:
• 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai
tampa žinomos po sutarties sudarymo;
• 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo
metu negalėjo protingai numatyti;
• 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
• 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių
atsiradimo rizikos.

143. Sutarčių pakeitimas

• Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties
šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis
prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties
įvykdymo suvaržymo.
• Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia
nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą.
• Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties
pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą.
• Teismas gali:
• 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei
sąlygas;
• 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių
prievolių pusiausvyra.

144.

• 1. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar
papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti
pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu.
• 2. Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę
remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu
kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios
elgesiu.
• 3. Notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar
papildyta tik notarine forma.
– 6.183 straipsnis. Sutarties pakeitimo išlyga

145.

• Dėl CK 6.183 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d.
nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „MAXIMA LT“ papilomo finansinio
reikalavimo klausimo IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-82/2009
• CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis,
kurioje yra išlyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją
nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar
nutraukta kitokiu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta šio
straipsnio 1 dalies taisyklės išlyga. Ji leidžia šalims nepaisyti
sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais
atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai
spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios.

146.

• Apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgė ir į tai,
kad faktinis nuomos sutarties šalių elgesys tęsėsi pakankamai ilgai ir
negalėjo būti pateisinamas kasatoriaus neapdairumu ir ta aplinkybe, jog jis
apmokėjo nuomotojo siunčiamas sąskaitas–faktūras tuo laikotarpiu, kai
dar nebuvo pasibaigę teisminiai ginčai dėl nuomos sutarties sąlygų
pakeitimo vienos šalies reikalavimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
nuomos sutarties šalims nesiėmus priemonių sutarties pakeitimui,
nustatant 35 000 Lt nuomos mokesčio dydį, įforminti, o kasatoriui
laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio už
patalpų nuomą mokant ne sutartyje nustatytą 10 000 Lt, bet 35 000 Lt
dydžio nuomos mokestį, atsakovas šioje byloje, remdamasis kasatoriaus
elgesiu, galėjo laikyti, jog šis sutiko su pasiūlytu nuomos mokesčio
pakeitimu. Tokiu atveju šalių elgesys yra pakankamas pagrindas išvadai,
kad šalys atsisakė sutarties sąlygos, reikalaujančios sutarties pakeitimus
įforminti raštu.

147.

Sutarties vykdymo sustabdymas
Įvykdymo trūkumų pašalinimas
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012
m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Evekas“ v. AB ,,SEB
lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012 (Dėl dviejų skirtingų teisinės gynybos
būdų – sutarties sąlygų pakeitimo, pasikeitus sutartinių įsipareigojimų
vykdymo aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis) ir sutarties nutraukimo (CK
6.217 straipsnis) – konkurencijos ir jų taikymo)
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012
m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“
v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012. (Dėl sutarties nutraukimo
CK 6.204 straipsnio pagrindu sąlygų )
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012
m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“
v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012.(Dėl sutarties nutraukimo
esant esminiam sutarties pažeidimui (atribojimo nuo sutarties nutraukimo
CK 6.204 straipsnio pagrindu)

148.

• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011
m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Hronas“ v. UAB „Molesta“,
bylos Nr. 3K-3-206/2011.Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011
m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje likviduojama uždaroji akcinė
bendrovė ,,Tradicija“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,LNTV“, V. P., byla Nr. 3K3-353/2011. Dėl sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų
aiškinimo ir taikymo
• Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio, sudaryto dėl ekonominio
spaudimo, negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų ir jų įrodinėjimo ypatumų.
Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio, sudaryto dėl ekonominio
spaudimo, negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų ir jų įrodinėjimo ypatumų

149. Negaliojantys sandoriai

NEGALIOJANTYS SANDORIAI

150. Niekiniai (absoliučiai negaliojantys) ir nuginčijami

• Priklausomai nuo to ar sandoris yra savaime
negaliojantis, ar jį reikia pripažinti
negaliojančiu, sandoriai skirstomi į:
– niekinius (absoliučiai negaliojančius)
– nuginčijamus.

151. Niekiniai

• Niekiniai:
1. Imperatyvioms
įstatymo
normoms
prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
2. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis
sandoris yra niekinis ir negalioja.
3. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių
pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
4. Apsimestinis sandoris
5. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos
nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

152. Nuginčijami sandoriai

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantys sandoriai
Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio
juridinio asmens vardu sudarytas sandoris
Neveiksnaus fizinio asmens sudarytas sandoris
Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens
sudarytas sandoris
Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sudarytas sandoris
Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
Dėl suklydimo sudarytas sandoris
Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies
atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių
sudarytas sandoris
Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus
viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu
atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis).
Sandoriai, sudaryti bekito sutuoktinio sutikimo, susiję su bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe.

153. Sandorių negaliojimo pasekmės

• Sandorių negaliojimo pasekmės

154. Sandorių negaliojimo pagrindai

• Vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro
negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais
šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties.
• Daugiašalės sutarties atveju, kai du ar daugiau
asmenų turi įvykdyti prievolę, sutarties negaliojimas
vienam iš šių asmenų nedaro negaliojančios visos
sutarties, išskyrus atvejus, kai to asmens dalyvavimas
buvo būtinas tai sutarčiai sudaryti.