Sandėliavimas ir jo funkcijos. (Tema 8.1)

1. Sandėliavimas ir jo funkcijos. Sandėlių sistema. Sandėlių strategija.

2. Esant dideliam darbo pasidalijimui bei įmonių tarpusavio kooperavimui, gaunama daug plačios nomenklatūros medžiagų, žaliavų, komplektuojamųjų gaminių. Kadangi gamybos procesas dažnai gana ilgas ir sudėtingas, susidaro daug negalutinai apdirbt

Esant dideliam darbo pasidalijimui bei įmonių tarpusavio kooperavimui, gaunama
daug plačios nomenklatūros medžiagų, žaliavų, komplektuojamųjų gaminių.
Kadangi gamybos procesas dažnai gana ilgas ir sudėtingas, susidaro daug
negalutinai apdirbtų gaminių, todėl ir jie turi būti tinkamai laikomi bei saugomi.
Įmonėje esančios materialinės vertybės paprastai laikomos sandėliuose.

3. Sandėliai yra reikšmingas savarankiškas logistikos komplekso padalinys. Sandėlis suprantamas kaip vieta medžiagų, kurios nedaro tiesioginės įtakos gamybai, atsargoms laikyti. Sandėliavimą galima apibrėžti, kaip firmos logistikos sistemos dalį

Sandėliai yra reikšmingas savarankiškas logistikos komplekso padalinys.
Sandėlis suprantamas kaip vieta medžiagų, kurios nedaro tiesioginės įtakos
gamybai, atsargoms laikyti.
Sandėliavimą galima apibrėžti, kaip firmos logistikos sistemos dalį,
apimančią produkcijos sandėliavimą (žaliavos, atsarginės dalys, gamybos
stadijoje esančios ir jau pagamintos prekės) pagaminimo vietoje, taip pat
produktų saugojimą tarp pagaminimo ir vartojimo vietų bei informacijos
teikimą vadybininkams apie sandėliuojamų produktų būklę ir išdėstymą.

4. Sandėlių logistikos uždavinys – sukurti visų sandėliavimo rūšių atrinkimo, taip pat krovinių gabenimo sistemą iki pat prekių išdavimo. Sandėliai yra vieni iš svarbiausių logistikos sistemos sudėtinių dalių ir turi nemažą reikšmę vi

Sandėlių logistikos uždavinys – sukurti visų sandėliavimo rūšių atrinkimo, taip pat
krovinių gabenimo sistemą iki pat prekių išdavimo.
Sandėliai yra vieni iš svarbiausių logistikos sistemos sudėtinių dalių ir turi nemažą
reikšmę visoje logistikos sistemos grandinėje. Tai yra atsargų laikymo ir saugojimo
vieta, ir nuo to, kaip efektyviai yra organizuojamas sandėlių darbas labai priklauso:
klientų aptarnavimo lygis,
savalaikis žaliavų patekimas į gamybos cechus;
sandėlio išlaidų lygis;
klientų pasitenkinimas užsakymų atlikimu;
užsakymų atlikimo greitis.

5. Po žaliavų pirkimo iki jų panaudojimo gamyboje reikia tinkamai kontroliuoti žaliavas, t.y. parinkti tinkamą atsargų kontrolės metodą bei sėkmingai jį vykdyti, nuvežti atsargas į sandėliavimo vietas ir jas sandėliuoti. Kontroliuojamos ir sand

Po žaliavų pirkimo iki jų panaudojimo gamyboje reikia tinkamai kontroliuoti
žaliavas, t.y. parinkti tinkamą atsargų kontrolės metodą bei sėkmingai jį
vykdyti, nuvežti atsargas į sandėliavimo vietas ir jas sandėliuoti.
Kontroliuojamos ir sandėliuojamos yra ne tik žaliavos, bet ir kitos gamybai
reikalingos medžiagos, t.y. atskiros detalės bei pusgaminiai. Pagaminus
suplanuotą produkciją bei ją supakavus, ji vežama į paskirstymo centrą gatavos produkcijos sandėlį, kuriame galutinė produkcija sandėliuojama,
kontroliuojama ir vykdomi klientų užsakymai.
Taigi, kaip matome sandėlių reikšmė yra labai didelė, nes sandėliavimas
apima atsargų saugojimą, laikymą visų logistikos proceso fazių metu.

6. Sandėlių strategija Sandėlių strategijos nustatymas yra pagrindinis sprendimas, apimantis daugelį poreikių ir veikiantis įmonės sričių procesus. Kartu su pagrindine įmonės strategija, kuri turi įtaką sandėlio funkcijų visumai, yra rengiama

speciali sandėlių strategija, kuri turi įtaką sandėlių sistemai, organizavimui
bei kaštams. Į ją įeina pagrindinės svarbiausių sričių kryptys:
Sandėlių centralizavimo laipsnis. Centralizavimas yra atsargų
koncentravimas vienoje vietoje, kuri priklauso vienai struktūrai;
Žemiausias centralizavimo laipsnis yra decentralizuotame
sandėlyje, aukščiausias – centriniame sandėlyje. Yra ir mišrių
centralizavimo formų.

7. Centrinio sandėlio privalumai

mažesnis žemės sklypų ir pastatų poreikis;
geras plotų panaudojimas;
dėl didelio sandėliuojamo kiekio naudojimo ekonomiškesnis
sandėliavimas;
mažesni patalpų kaštai;
geras sandėlio įrenginių panaudojimas;
panaudojus elektroninio duomenų apdorojimo įrenginį sumažinami
personalo kaštai;
paprastesnis automatizuotas priėmimas į sandėlį ir išdavimas iš
sandėlio;
mažesnės atsargos dėl turimų garantinių atsargų, geresnio
apžvelgiamumo, lengvai valdomo informacijos srauto;
geras atsargų tvarkymas ir laikymas;
trumpesnė pristatymo trukmė.

8. Centrinio sandėlio trūkumai:

ilgesni gabenimo maršrutai;
dideli kaštai netinkamai panaudojant gamybinį pajėgumą;
blogesni ryšiai su klientais;
sunkumai dėl dažnai besikeičiančių sąlygų.

9. Nuosavi arba svetimi sandėliai. Nuosavo arba svetimo sandėlio klausimas keliamas aprūpinimo ir panaudojimo logistikoje. Šiai problemai spręsti turi įtaką tokie kriterijai:

investicijos;
kintamieji įmonės kaštai;
personalo poreikis ir specialistų žinios bei sugebėjimai;
priklausomybės laipsnis;
apkrovos pikas ir gamybinio pajėgumo poreikių svyravimas.

10. Esant ekspedicinio sandėlio modeliui, tiekėjas į ekspedicinį sandėlį pristato prekes, kurių reikalauja gavėjas.

Ekspeditorius atrenka trumpalaikio panaudojimo dalis pagal gavėjo
pareikalavimą ir pristato jas pagal pristatymo kaip tik laiku modelį.
Ekspeditorius įsipareigoja atlikti prekių priėmimo, sandėliavimo,
atsargų tvarkymo, atrinkimo bei gabenimo darbus ir pagal
sutartinius susitarimus nustatyti netekties, nepristatymo, pavėluoto
pristatymo riziką.

11. Sandėlių automatizavimo laipsnis. Skirstymas :

skiriami rankų darbo sandėliai;
mechanizuoti sandėliai;
automatizuoti sandėliai.

12. Automatizuotame sandėlyje daugiapakopius darbo procesus atlieka distancinio valdymo mašinos, kurias žmonės vien tiktai valdo ir kontroliuoja. Visiškai automatizuotame sandėlyje priėmimo ir išdavimo procesai vykdomi panaudojant elektroninį duomen

Automatizuotame sandėlyje daugiapakopius darbo procesus atlieka
distancinio valdymo mašinos, kurias žmonės vien tiktai valdo ir kontroliuoja.
Visiškai automatizuotame sandėlyje priėmimo ir išdavimo procesai vykdomi
panaudojant elektroninį duomenų apdorojimo įrenginį. Aukštas stelažinis
sandėlis yra labiausiai automatizuotas.
Sandėlio automatizavimo laipsnis turi įtaką:
sandėlio kaštams;
personalo poreikiui;
darbo greičiui;
darbo patikimumui;
investicijų poreikiui;
visos įmonės darbo organizavimui.

13. Sandėliuojamų krovinių talpinimas. Kroviniai sandėlyje gali būti talpinami pagal:

Kaupimo (sandėliuojami kroviniai turi tikslią sandėliavimo
vietą);
Lokalizavimo principus (sandėliavimo vieta pasirenkama
laisvai – kiekvienam naujam kroviniui gali būti parinkta nauja
vieta)
Pagal talpinimo principus yra nustatoma sandėlio ploto sistema.
Šios sistemos tęsinys yra kompiuterizuotas sandėlio
valdymas.

14. Sandėlio krovinių rūšis turi įtaką plotui, kuris chaotiškame sandėlyje yra mažesnis. Ši įtaka turi reikšmę ir parengiamiesiems darbams, apimtis naudojant kaupimo principą yra mažesnė. Kaupimo principas turi įtaką patalpų ir sandėliavim

Sandėlio krovinių rūšis turi įtaką plotui, kuris chaotiškame sandėlyje yra
mažesnis. Ši įtaka turi reikšmę ir parengiamiesiems darbams, apimtis
naudojant kaupimo principą yra mažesnė. Kaupimo principas turi įtaką
patalpų ir sandėliavimo išlaidoms.
Lokalizavimo principas reiškia didelę priklausomybę nuo neklystamai
funkcionuojančios kompiuterinės paieškos sistemos.

15. Sandėlių apskaitos sistema. Į sandėlių apskaitos sistemą įeina:

atsargų apskaita;
sunaudojimo apskaita;
priėmimas, išdavimas ir atsargų įvertinimas.
Sistemos parinkimas turi įtaką:
sandėlio tvarkymo, kitų medžiagas laikančių vietų ir
buhalterinės apskaitos informacijos būklei;
personalo poreikiui;
pagalbinių skaičiavimo technikos priemonių poreikiui.

16. Sandėlių funkcijos. Sandėlis yra tam tikra vieta ar mazgas logistikos sistemoje, kur žaliavos, pusfabrikačiai ar galutinė produkcija laikoma ir saugojama tam tikrą laiko tarpą. Ilgalaikis ar trumpalaikis prekių laikymas sandėlyje atitinkamai pad

Sandėlių funkcijos.
Sandėlis yra tam tikra vieta ar mazgas logistikos sistemoje, kur žaliavos,
pusfabrikačiai ar galutinė produkcija laikoma ir saugojama tam tikrą laiko
tarpą. Ilgalaikis ar trumpalaikis prekių laikymas sandėlyje atitinkamai
padidina jų kainą. Svarbiausios sandėlių funkcijos yra šios:
1.
Išlyginamosios funkcijos.
Išlyginamosios sandėlio funkcijos - tai medžiagų poreikio ir medžiagų
gavimo neatitikimo šalinimas. Gali būti trukmės ir kiekio neatitikimas.
Trukmės neatitikimas būna tada, kai atitinkamos medžiagos yra reikalingos per metus, o
aprūpinimas jomis galimas tik atitinkamais momentais arba ribotais laikotarpiais. Tokių
reiškinių būna perdirbant vaisius. Jie perdirbami ištisus metus, o pristatymas vykdomas
derliaus nuėmimo laikotarpiu, todėl vaisius reikia sandėliuoti. Sandėlis šiuo atveju atlieka
tarpinę funkciją.
Kiekio neatitikimas būna tada, kai pagal periodinės gamybos procesą dėl technologijos
savybių galima gaminti tik nedidelį produktų kiekį. Mažas periodinės gamybos kiekis
dažnai neatitinka reikalingo kiekio, todėl toks neatitikimas kompensuojamas per sandėlį.
Sutartiniai įsipareigojimasi priimti mažesnį kiekį taip pat gali sukelti kiekio neatitikimus.

17.

2.
Garantinės funkcijos
Įmonėse labai dažnai pastebima informacijos stoka apie:
• Tikslų būsimųjų laikotarpių poreikį
• Pristatymų kiekį
• Poreikių laiką
• Pristatymų laiką
• Sandėlių nuostolius
Šis informacijos nepatikimumas turi įtakos sandėliavimui.

18.

3.
Spekuliatyvinės funkcijos
Didėjant aprūpinimo rinkos kainoms, būtina apdairiai pirkti
atsargas, jeigu neaktualus jų poreikis. Tai taip pat turi įtaką
sandėliavimui. Nuogąstavimai dėl kokybės blogėjimo gali turėti
įtakos sandėliavimui, kaip ir palankūs pasiūlymai pigiau pirkti
medžiagas.

19.

4.
Pagerinimo funkcijos
Pagerinimo funkcijos vadinamos taip pat gamybos operacijomis,
kadangi gerinama sandėliuojamų medžiagų kokybė. Sandėliavimas
yra gamybinių operacijų dalis. Tokioms operacijoms priskiriamas
sendinimas, džiovinimas, brandinimas arba fermentavimas ir pan.
Šie procesai atliekami sandėliuojant tokius gaminius ir medžiagas,
kaip konjakas, medis, sūris ir t.t.

20.

Ačiū, už dėmesį